Kaip atsisveikinti su augintiniu?

Atsisveikinimas su mylimu augintiniu yra labai asmeniška patirtis. Paskutinės akimirkos su augintiniu ar prasmingas atminimo simbolis gali padėti ne tik priimti netektį, bet ir išreikšti dėkingumą už kartu praleistą laiką.

Kodėl atsisveikinimas gali būti svarbus?

Augintinis ilgainiui tampa mūsų kasdienio gyvenimo dalimi - pasitinka grįžus namo, turi savo vietą, įpročius, žaisliukus, mėgstamus pasivaikščiojimo maršrutus ir daugybę mažų ritualų, kurie dažnai pastebimi tik tuomet, kai jų nebelieka. Todėl augintinio mirtis reiškia ne tik jo netektį, bet ir staigų įprastos kasdienybės pasikeitimą.

Psichologiniuose tyrimuose pabrėžiama, kad reikšmingas yra ne tik pats mirties faktas. Žmogui tenka palaipsniui prisitaikyti prie pasikeitusios tikrovės, kurioje fiziškai nebėra to, su kuo buvo sukurtas artimas emocinis ryšys. Atsisveikinimas ar kitas asmeniškai prasmingas ritualas gali padėti pripažinti šį pasikeitimą ir išgyventi netektį.

Tai nereiškia, kad po atsisveikinimo gedėti tampa lengva ar kad jis leidžia „užverti“ santykį su augintiniu. Atsisveikinimas nėra riba, po kurios žmogus turėtų nebejausti liūdesio.

Šiuolaikinėje gedėjimo psichologijoje vis daugiau kalbama ne apie būtinybę nutraukti emocinį ryšį su tuo, kurio netekome, bet apie jo pasikeitimą. Prisiminimai, nuotraukos, daiktai, atminimo vieta ar kiti simboliai gali tapti būdu šį ryšį išsaugoti jau kita forma. Todėl atsisveikinimo momentas -  paskutinės kartu su augintiniu praleistos akimirkos - gali padėti priimti skaudžią realybę ir pažymėti perėjimą nuo fizinio buvimo kartu prie prisiminimo.

Atsisveikinti galima skirtingai

Nėra vieno visiems tinkamo ritualo, kurį būtinai reikėtų atlikti. Atsisveikinimas gali būti labai skirtingas - juk kiekviena istorija yra unikali.  

Vieniems šeimininkams svarbu paskutinį kartą paglostyti augintinį, pabūti šalia jo tyloje ar pasakyti tai, ką norisi pasakyti. 

Kiti nori atsisveikinti kartu su šeimos nariais, pasiimti kailio sruogelę, išsaugoti pėdutės antspaudą ar kitą mažą prisiminimą.

Kai kuriems žmonėms artimesnis visai kitoks būdas - prisiminti augintinį namuose: peržiūrėti nuotraukas, uždegti žvakę, pasodinti augalą ar sukurti jam skirtą atminimo vietą. Svarbu nepamiršti, kad jei jaučiate, jog Jums per sunku matyti augintinio kūnelį ar nesate pasiruošę dalyvauti atsisveikinime - tai nėra mažesnės meilės ženklas.

Gedėjimas yra individualus, todėl ir tai, kas vienam žmogui suteikia ramybės ar padeda priimti netektį, kitam gali būti per sunku arba visai nereikalinga. Atsisveikinimo nereikėtų vertinti kaip užduoties, kurią būtina atlikti tam, kad gedėjimas vyktų „teisingai“. Svarbu suteikti sau galimybę pasirinkti ir neskubėti priimti sprendimo vien todėl, kad atrodo, jog taip „reikia“.

Jei augintinis miršta veterinarijos klinikoje

Jeigu augintinis mirė arba buvo užmigdytas veterinarijos klinikoje, galite paprašyti laiko pabūti su juo ir atsisveikinti. Jei tuo metu dar nežinote, ką daryti toliau, nebūtina visų sprendimų priimti iš karto.

Galite pasiteirauti, kiek laiko turite apsispręsti, kokios yra augintinio kūnelio perdavimo galimybės ir ar kremavimo paslaugos teikėją galite pasirinkti patys.

Jeigu norėtumėte su augintiniu atsisveikinti kitoje vietoje, verta pasidomėti, ar pasirinktas augintinių krematoriumas turi tam skirtą erdvę ir kaip organizuojamas augintinio atvežimas.

Rami vieta paskutiniam pabuvimui kartu

„Amžinajame guolyje“ šeimininkams esame įrengę atskirą jaukią atsisveikinimo erdvę. Čia galima ramiai ir niekieno netrukdant pabūti su augintiniu po jo netekties – tiek laiko, kiek norisi atsisveikinimui.

Galite atvykti vienas ar su visa šeima. Galite atsinešti augintinio mėgstamą daiktą. Galite pasirinkti kitą Jums prasmingą būdą atsisveikinti. Nėra nustatytos tvarkos, kaip šis laikas turi atrodyti.

Jeigu atsisveikinimui nesate pasiruošę, to daryti neprivalote. O jeigu norėtumėte su augintiniu atsisveikinti mūsų erdvėje, susisiekite su mumis telefonu +370 673 45 555, el. paštu: pasitarkime@amzinasisguolis.lt arba rezervuokite laiką atsisveikinimui kalendoriuje.